Tai procesas, kai iš patalpų pašalinamas panaudotas oras ir pakeičiamas šviežiu lauko oru. Šio proceso metu, jeigu yra poreikis ar būtinybė, oras gali būti filtruojamas, pašildomas ar atvėsinamas, sudrėkinamas ar išsausinamas. Toks oro kaitos procesas uždaroje erdvėje užtikrina:

O2 ore papildymą,
CO2 koncentracijos sumažinimą,
vandens garų pertekliaus pašalinimą,
oro teršalų pašalinimą.


Paprasčiausias statinių vėdinimo būdas – natūralus, kai oras į patalpas patenka pro pastate esančius plyšius, mikroventiliacijos ertmes, duris ar specialiai tam įrengtas angas. Oras šalinamas vertikaliais traukos kanalais natūralios traukos principu – konvekcija, kai patalpose sušilęs oras kyla į viršų.

Kitas vėdinimo būdas yra mechaninis. Oras tiekiamas ir šalinamas iš patalpų priverstinai, naudojant ventiliatorius.

Pagal paskirtį mechaninės vėdinimo sistemos skirstomos į:
- ištraukiamąsias, kurios šalina panaudotą orą,
- tiekiamąsias, kurios tiekia lauko orą, kuris, reikalui esant, gali būti išvalytas ir pašildytas.